siutrus

siutrùs, -ì adj. (4) 1. žr. siutnus 1: O, ana siutrì y[ra] – pasius kaip vel[nia]s kriokti Trk. Karvelė ta, sako, teip siutrì, tu nepavesi anos Trk. 2. Brs mėgstantis dūkti, šėliotis: Nu ka siutrùs y[ra] tas katytis – eina sienoms! Trk.